Kiaušidžių vėžys
Kas yra vėžys?
Mūsų kūnai sudaryti iš milijonų ląstelių, kurios nuolat miršta ir atsinaujina. Paprastai ląstelės dalijasi tvarkingu ir kontroliuojamu būdu. Vėžys išsivysto, kai ląstelės dalijasi ir dauginasi per greitai. Dėl to susidaro pakitusių ląstelių sankaupa, vadinama augliu. Augliai būna gerybiniai (nevėžiniai) arba piktybiniai (vėžiniai). Egzistuoja 200 skirtingų vėžio rūšių, ankstyvoji diagnostika gali gerokai padidinti sėkmingo gydymo tikimybę.
Kiaušidžių vėžiu Jungtinėje Karalystėje kasmet suserga daugiau nei 6500 moterų. Tai penkta dažniausiai pasitaikanti vėžio rūšis moterims, po krūtų, žarnyno, plaučių ir gimdos vėžio. Kiaušidžių vėžiu dažniausiai serga moterys, kurioms pasireiškė menopauzė (dažniausiai vyresnės nei 50 metų), tačiau juo gali susirgti bet kokio amžiaus moterys.
Kiaušidės
Šiaurės Airijoje kiaušidžių vėžys kasmet diagnozuojamas maždaug 163 moterims, maždaug 117 nuo jo miršta. Atliekant onkocitologinį (tepinėlio) tyrimą kiaušidžių vėžys neaptinkamas.
Kiaušidės yra du maži, ovalūs organai, išsidėstę kiekvienoje kūno pusėje, kurie priklauso moterų reprodukcinei sistemai. Jos yra apatinėje pilvo dalyje, vadinamoje dubeniu.
Kiti arti kiaušidžių esantys organai (žr. diagramą) yra:
- šlapimtakis, kuriuo iš inksto į pūslę teka šlapimas
- šlapimo pūslė
- išangė
- taukinė – tai membrana, gaubianti visą dubenį ir pilve esančius organus bei prilaikanti juos savo vietose. Ji dar vadinama pilvaplėve.
- limfmazgiai
- gimda
- inkstas
- kiaušintakis
- limfinės sistemos indai
- kiaušidė
- makštis
Kiaušidžių vėžio rūšys
Yra keletas kiaušidžių vėžio rūšių:
- epitelinis kiaušidžių vėžys – paveikia išorinio kiaušidžių paviršiaus ląsteles, yra dažniausia kiaušidžių vėžio rūšis.
- kiaušidžių germinacinių ląstelių vėžys atsiranda ląstelėse, gaminančiose kiaušinėlius.
- kiaušidžių stromos vėžys išsivysto iš jungiamojo audinio ląstelių.
Epitelinis kiaušidžių vėžys yra dažniausiai pasitaikanti kiaušidžių vėžio rūšis.
Tiksli kiaušidžių vėžio atsiradimo priežastis nėra žinoma, nors manoma, kad ją gali sukelti keletas faktorių, pavyzdžiui, kiaušidžių subrandintų kiaušinėlių kiekis, ar praeityje šeimos nariams diagnozuotas kiaušidžių vėžys. Tačiau genetinis ryšys egzistuoja tik 1 iš 10 susirgimo kiaušidžių vėžiu atveju.
Kiaušidžių vėžio simptomai
Kiaušidžių vėžį atpažinti gali būti sudėtinga, nes jo simptomai yra panašūs į kitų susirgimų. Tačiau yra ankstyvųjų simptomų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, pavyzdžiui:
- nuolatinis pilvo pūtimas
- skausmas dubens srityje ir apatinėje pilvo dalyje
- nuovargis be aiškios priežasties
Kiti simptomai gali būti:
- apetito stoka, greitai apimantis sotumo jausmas
- dažnesnis ir stipresnis noras šlapintis
- nugaros skausmai
- tuštinimosi įpročių pasikeitimai
Jei tokius simptomus jaučiate mėnesį arba bent 12 dienų per mėnesį, turėtumėte pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.
Kiaušidžių vėžio rizikos faktoriai
Kiaušidžių vėžio atsiradimo priežastis nėra žinoma, tačiau yra keletas faktorių, galinčių padidinti susirgimo riziką:
Amžius
Dažniausiai suserga moterys, vyresnės nei 40 metų amžiaus, tačiau šiuo vėžiu moterys gali susirgti ir nuo 20 metų.
Šeimos istorija
Dauguma susirgimo kiaušidžių vėžiu atvejų atsiranda dėl genų pokyčių, kurie išsivysto per moters gyvenimą ir nėra paveldėti. Tačiau maždaug 1 iš 10 atvejų (10 proc.) kiaušidžių vėžį sukelia paveldėtas pakitęs genas. Pakitę genai, didinantys kiaušidžių vėžio riziką, apima BRCA1 ir BRCA2. Šie genai didina ir tikimybę susirgti krūties vėžiu.
Jei jūsų mama, sesuo arba duktė serga kiaušidžių arba krūties vėžiu, turite didesnę tikimybę susirgti kiaušidžių vėžiu, nei kitos moterys. Jei giminaičiai tuo metu, kai jiems buvo nustatytas vėžys, buvo jaunesni nei 50 metų, labiau tikėtina, kad vėžį jiems sukėlė paveldėtas pakitęs genas.
Gimdymas
Gimdžiusios moterys patiria mažesnę tikimybė susirgti kiaušidžių vėžiu.
Aptikimas
Šiuo metu neegzistuoja patikimų patikros metodų, padedančių aptikti kiaušidžių vėžį tarp visų moterų, tačiau vykdomi klinikiniai tokios patikros tyrimai. Moterims, kurios nerimauja, gali būti atlikti tyrimai, kurių metu tikrinama, ar nėra kiaušidžių vėžio:
- vidaus organų tyrimas
- kraujo tyrimai, tikrinant CA125 – kraujyje gali būti nedidelis CA125 kiekis, tačiau moterų, sergančių kiaušidžių vėžiu, kraujyje jo kiekis yra didesnis
- transvagininis tyrimas ultragarsu – nedidelis prietaisas įvedamas į moters makštį. Kaip ir įprasto ultragarso atveju, prietaisas skleidžia garso bangas, kurios kompiuteriu konvertuojamos į vaizdą.
- KT (kompiuterines tomografijos) tyrimas – rentgeno spinduliai suformuoja organizmo viduje esančių organų trimatį vaizdą.
- laparoskopija – nedidelė operacija, kurios metu gydytojas gali apžiūrėti kiaušides ir aplinkinius audinius. Ši procedūra atliekama sukeliant bendrąją nejautrą, gali tekti trumpai pagulėti ligoninėje.
- laparotomija – kartais neįmanoma tiksliai diagnozuoti kiaušidžių vėžio, neatliekant pilvo ertmės atvėrimo operacijos (laparotomijos).
„Action Cancer”gali suteikti…
Ankstyvąją diagnostiką
„Big Bus“ vilkike ir „Action Cancer House“ centre teikiamos krūties patikros paslaugos, tikrinama sveikata.
Paramą
Papildomos terapijos, akupunktūra, sveikatos psichologija, gyvenimo būdo mokymai, panašioje situacijoje atsidūrusių asmenų kuravimas ir Pozityvios gyvensenos programa gali padėti vėžio paveiktiems asmenims pagerinti gyvenimo kokybę ir išmokti prisitaikymo strategijų.
Švietimą
Esame lokaliu mastu veikianti labdaros organizacija, kuri daugiausiai dėmesio skiria informacijos apie vėžį, jo prevenciją ir aptikimo būdus, sklaidai, o mūsų sveikatingumo propagavimo komanda Šiaurės Airijos mokyklose, bendruomenėse ir darbo vietose teikia įvairias paslaugas, vykdo programas.